Terminas OAL (ortopedinė augimo liga) apima kelias jaunų žirgų judamojo aparato problemų grupes, tarp kurių yra osteochondrozė, lenkimo deformacijos, augimo (epifizinės) plokštelės hipertrofija (fizitas), kaulų anomalijos ir jaunatvinė osteoartrozė. Iš minėtų ligų tarpo dažniausiai pasitaiko osteochondrozė ir įgytos galūnių lenkimo deformacijos.

Osteochondrozė
Osteochondrozė pasireiškia kaip sąnario kremzlės hipertrofijos sukeltas sąnario kremzlės pažeidimas. Esant kremzlės hipertrofijai, jungtis su po ja esančiu kaulu tampa nepakankama, o tai sutrikdo kraujo atitekėjimą į atskilusį audinį, jis nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir išsivysto nekrozė. Po fizinio krūvio, patyrus traumą ar pan., apmirusi kremzlės dalis gali atsiskirti nuo sąnario ertmės ir tapti svetimkūniu, kuris sukelia skausmą ir dėl kurio po kurio laiko išsivysto osteoartritas.
Tam tikrais atvejais sąnario kremzlės irimas gali lemti subchondrinių kaulų cistų atsiradimą. Osteochondrozės atsiradimą lemia daugybė veiksnių: genetika, pernelyg spartus augimas ir, daugeliu atvejų, nesubalansuotas pašaras. Šėrimo atžvilgiu, problemą sudaro nesubalansuotos mineralų, ypač kalcio ir fosforo, proporcijos. Kitas pašaro disbalansas yra susijęs su proteinų, cinko ir (arba) vitaminų A ir D trūkumu ar nesuderintomis proporcijomis, vario nepakankamumu ar mangano trūkumu. Dažnai daroma klaida – pernelyg didelis kiekis su maistu gaunamos energijos ir proteinų (šeriant žirgą granuliuotu pašaru), lygiagrečiai nepapildant pašaro tinkamu mineralų kiekiu. Proteinų ir energijos perteklius, kai organizmas negauna pakankami kiekio kalcio ir fosforo, skatina spartų augimą ir gali sukelti endochondrinio sukaulėjimo problemas, lemti prastą kaulo kokybę ir augimo ligas.

Lenkimo deformacija
Kumeliukų lenkimo deformacijos gali būti įgimtos arba įgytos. Įgimtos lenkimo deformacijos priežastys: neteisinga vaisiaus padėtis kumelės gimdoje, motinos infekcija ar intoksikacija nėštumo metu bei daugybė genetinių veiksnių. Įgytos lenkimo deformacijos gali pasitaikyti žindantiems kumeliukams arba jauniems žirgams, kai neteisingai vystosi jų judamojo aparato audiniai – kaulai, sausgyslės ir raiščiai.
 Įgytos lenkimo deformacijos būna susijusios su kanopų arba kojų kaulų sąnariais. Kanopos sąnario lenkimo deformacijos yra susijusios su giliojo lenkiamojo raumens sausgyslės susitraukimu. Nenatūralus kanopos apkrovimas, kai giliojo lenkiamojo raumens raumens-sausgyslės blokas funkcionuoja netinkamai, lemia netipinį jos augimą ir deformacijas. Tipiniai požymiai gali būti tokie: aukštų užpenčių išsivystymas ir kanopos status kampas, vadinamoji „išnešta“ kanopa.
 Kartais pasitaiko čiurnos sąnario lenkimo deformacijos. Jos pasireiškia kaip išorinio piršto lenkiamojo raumens susitraukimas, gaunant stačią ar į priekį „išneštą“ padėtį.
 Kanopos sąnario lenkimo deformacijos paprastai pastebimos pas kumeliukus ir jauniklius (dažniausiai 1 – 4 mėnesių amžiaus), tuo tarpu pasagos kaulo lenkimo deformacijos labiau įprastos vieno-dvejų metų amžiaus žirgams (dažniausiai kai jie būna 12 – 14 mėnesių amžiaus). 
 Dažniausia įgytos lenkimo deformacijos priežastis yra skausmas. Bet koks sąnarių skausmas sukelia lenkimo refleksą, o tuomet lenkimo raumuo susitraukia ir pasikeičia sąnario padėtis. Skausmą gali sukelti nevykstantis endochondrinis kaulėjimas (hialino kremzlės transformacija į kaulinį audinį), augimo plokštelių uždegimas, osteochondrozė, septinis artritas, minkštųjų audinių sužalojimas arba kanopos infekcija. 
 Nevykstančio endochondrinio kaulėjimo priežastimi gali būti spartus augimas, augimo plokštelės ar kremzlės trauma, genetinis paveldimumas ir pašaro nesubalansuotumas. Dviejų ar daugiau tokių veiksnių kombinacija didina problemos susidarymo tikimybę ir sutrikimo laipsnį.
 
Neteisingas šėrimas labai dažnai augantiems kumeliukams sukelia lenkimo deformaciją. Svarbiausias pašaro disbalansas būna proteinų trūkumas arba nesubalansuota kalcio, fosforo, cinko ir (arba) vitaminų A ir D proporcija, nepakankamas vario kiekis arba mangano trūkumas. Dažnai daroma klaida – pernelyg didelis su granuliuotu maistu gaunamų proteinų kiekis, lygiagrečiai nepapildant pašaro tinkamu mineralų kiekiu. Šėrimas pašaru, kuriame yra itin gausu proteinų, tačiau nepakanka mineralų, tokių kaip kalcis ir fosforas, skatina spartų augimą ir gali sukelti neteisingą endochondrinį kaulėjimą. Be to, dėl šių priežasčių gali suprastėti kaulo kokybė ir išsivystyti ortopediniai sutrikimai.
Rekomenduojamas proteinų kiekis sausame pašare: žindantiems kumeliukams - 18%, atjunkytiems jaunikliams - 16%, vienerių metų amžiaus jaunikliams - 13% ir dvejų metų žirgams - 10% 
 
Augantis žirgas turėtų gauti pakankamą kiekį mineralų, iš kurių formuojasi kaulai, ypač svarbu, kad pašare būtų pakankamas kiekis kalcio ir fosforo ir kad šie mineralai būtų įsisavinami. Abu elementai kartu yra reikalingi kaulinio audinio formavimuisi, o kalcis yra būtinas kaulo kalkėjimui.
Pašare kalcio ir fosforo turi būti ne tik pakankamas kiekis, bet ir tinkama proporcija, nes vieno elemento perteklius kito elemento atžvilgiu trukdo įsisavinti tą elementą, kurio trūksta. Fosforo perteklius sumažina kalcio įsisavinimą, o kalcio perteklius gali sumažinti mikroelementų įsisavinimą. Kalcio ir fosforo proporcija augančio žirgo dienos normoje turėtų sudaryti 0,8-3 : 1. Šios proporcijos nesilaikymas gali tapti svarbia priežastimi, lemiančia ortopedinių žirgo augimo ligų atsiradimą.
Gebėjimas įsisavinti ir panaudoti iš skirtingų šaltinių gaunamą kalcį ir fosforą yra skirtingas. Pavyzdžiui, grūduose, kviečių sėlenose ir kitame koncentruotame pašare esantis fosforas yra sunkiau įsisavinamas nei tūriniame pašare arba mineraliniuose papilduose esantis fosforas.
Didelis kiekis kalcio dienos normoje neturi jokio neigiamo poveikio ir nesukelia ortopedinių žirgo augimo ligų, tuo tarpu fosforo perteklius kelia didelį pavojų atsirasti tokioms su augimu susijusioms ligoms.

Kaulo augimui tiesioginės įtakos turi tokie mikroelementai kaip cinkas, varis ir manganas. 
Varis yra labai svarbus teisingam kaulinio audinio kaulėjimui (sukalkėjimui). Jis yra svarbiausias veiksnys kuriantis kolageno audinio, kuris sudaro kaulinio audinio pagrindą,  tarpusavio sąsajoms.
Keletas klinikinių tyrimų patvirtino ryšį tarp mažo kiekio vario serume ir padidėjusio kiekio ortopedinių augimo ligų, tokių kaip lenkimo deformacija ir osteochondrozė. Mažas vario kiekis pašare sukėlė tipinius osteochondrinius pokyčius. Sumažėjo kolageno tarpusavio sąsajų (jungčių, svarbių kaule esančių kremzlių mineralizacijai) susidarymas. Sąnario kremzlės sustorėjo ir sąnariuose atsirado mikroporų. Be to, ilguosiuose kauluose ir stuburo slanksteliuose atsirado mikroįtrūkimų. 
Cinko perteklius pašaro dienos normoje yra nepageidaujamas, nes jis sumažina vario ir kalcio įsisavinimą. Per didelis gaunamo cinko kiekis padidina riziką susirgti osteochondroze. Vario ir cinko santykis pašaro dienos normoje turėtų sudaryti apie 3 : 1.
Iš tiesų, derėtų atkreipti dėmesį į šėrimą liucerna ar dobilais ir kviečių sėlenomis. Neapdorotos liucernos ir dobilų arba liucernos ar dobilų šieno sudėtyje yra pernelyg daug proteinų ir netinkamas kalcio ir fosforo santykis.

Pernelyg spartus augimas yra svarbus veiksnys, lemiantis neteisingą endochondrinį kaulėjimą. Spartus augimas pasitaiko tarp žirgų, turinčių tam genetinį polinkį, žirgų, šeriamų didelės energetinės vertės pašaru bei ypatingai tarp žirgų, gaunančių pašaro normą, skirtą maksimaliam augimui, po to, kai jie kurį laiką gaudavo mažai energetinės vertės turinčio maisto. Neadekvačios energetinės vertės pašaras žindančiam kumeliukui ir vėlesnis jo šėrimas itin didelės energetinės vertės pašaru gali sukelti spartų augimą, dėl kurio susidaro lenkimo deformacijos. Tokiu atveju kaulai gali augti pernelyg greitai, lyginant su prisitaikyti nesugebančiomis sausgyslėmis. Tai sukelia santykinį raumens-sausgyslės junginio sutrumpėjimą.

Gydymas:

Konservatyvus lenkimo deformacijų gydymo būdas apima pašaro pakeitimą, fizinio krūvio didinimą ir kanopos korekciją. Pagrindinės šėrimo klaidos, dėl kurių susidaro pašaro nesubalansuotumas ir lenkimo deformacijos, yra pernelyg didelis kiekis granuliuoto pašaro arba liucernos šieno, kuriame nesubalansuotas kalcio ir fosforo santykis arba pašaras, kuriame mažai kalcio, fosforo ir proteinų. 
 Gydyti derėtų pašalinant iš raciono liucerną ar dobilus ir vietoje toko pašaro duodant kokybiško pievos šieno bei granuliuoto pašaro, kuriame yra pakakamas mineralų kiekis ir subalansuotos jų proporcijos. Deja, pievos šiene dabar labai trūksta kalcio ir fosforo ir dėl šios priežasties žirgus derėtų kiekvieną dieną šerti papildais, kuriuose yra subalansuotos šių mineralų proporcijos. 
 Pasireiškus bet kokio laipsnio lenkimo deformacijai, rekomenduojama laikinai sumažinti pašaro dienos normos energetinę vertę ir papildomai šerti žirgą kokybiškais mineraliniais papildais, kuriuose yra pakankamas mineralų, ypatingai kalcio ir fosforo, kiekis ir subalansuotos jų proporcijos. Tuomet rekomenduojama pradėti didinti pašaro dienos normos energetinę vertę ir toliau šerti mineraliniais papildais. Vėliau žirgas turėtų būti šeriam subalansuotos mineralinės struktūros pašaru. Mineraliniai papildai turėtų būti vartojami tol, kol žirgas nustos augęs (ir baigs kaulėti jo skeletas). 

Kas yra itin svarbu koreguojant „išneštą kanopą“? Gydymo tikslas – užtikrinti pakankamai ploto pėdai liestis su žemės paviršiumi. 
Tradicinis gydymas apima užpenčių žeminimą (reduction of the heels) ir pėdos nusidėvėjimo prevenciją. Šis metodas skatina didinti giliojo lenkiamojo raumens traukiamąją galią. Vidutinio sunkumo atvejais toks gydymas pasiteisina, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet poveikis būna neigiamas ir toks tradicinis gydymas ne padeda, o pakenkia žirgui. Neigiamą poveikį gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimas dėl piršto pado spaudimo (tai didina giliojo lenkimo raumens apkrovimą). 
Korekcijos tikslas turėtų būti kuo didesnis kanopos kontaktas su žemės paviršiumi. Vienas būdų pasiekti tai yra žirgo apavimas batais su pakeltu kulnu. Mechaninis kulno pakėlimas aunant batus ant žymiai pažeistų „išneštų“ kanopų sumažina nuolatinį spaudimą, tenkantį giliojo lenkimo raumens sausgyslei. Toks gydymas gali padėti pertraukti padėtį bloginantį nuoseklių raumens susitraukimų ciklą. Jaunesniems nei vieneri metai kumeliukams turėtų būti aunami klijuojami batai, o vyresniems žirgams – įprasti žirgų batai. Kad nepasitaikytų pėdos abscesų ir kanopos ašis vystytųsi normaliai, kanopa turi būti apsaugota ir tikrinama kas 2-3 savaites. 
Gydant čiurnos lenkimo deformacijas rekomenduojama pakelti užpenčius apaunant žirgą korekciniais batais.
Nors kumeliuko fizinis aktyvumas, esant ūmioms kampo deformacijom, dažnai yra žalingas, jis gali būti naudingas gydant įgytas lenkimo deformacijas. Fizinis krūvis turėtų būti kontroliuojamas ir netrukti pernelyg ilgai.

Chirurginė intervencija rekomenduojama esant dideliam lenkimo deformacijų laipsniui.

Kumeliuko maitinimas, skirtas ortopedinių ligų prevencijai ir jų gydymui

Kumeliuko maitinimas po atjunkymo
Antrąjį gyvenimo mėnesį kartu su motina kumeliukas pradeda ėsti koncentruotą pašarą ir jau sugeba ėsti žolę. Tai yra aktyviausio augimo laikotarpis, kuomet kumeliukas per dieną vidutiniškai priauga po 1,3 kg svorio. Praėjus 3 mėnesiams nuo gimimo spartus augimas sulėtėja ir vidutinis prieaugis tampa 1 kg per dieną. Greitesnis kumeliuko svorio augimas nepageidaujamas. Granuliuoto pašaro dienos norma turėtų sudaryti apie 2 - 2,5% jų gyvojo svorio. Tai sudaro 2 - 2,5 kg granuliuoto pašaro 100 kg sveriančiam kumeliukui. Kumeliukams turi būti sudaryta galimybė neribotai ganytis kokybiškoje ganykloje ir ėsti kokybišką pievos šieną. Jaunikliams itin rekomenduojamas kukurūzų kruopos. 
Augančiam kumeliuko organizmui labai reikia kaulams formuoti padedančių mineralų. Kad kaulai augtų ir kaulėtų teisingai, kumeliukas turi gauti pakankamą kiekį visaverčių proteinų, kurių reikia kokybiškam kremzliniam kaulo pagrindui formuotis, bei reikiamą kiekį mineralų, kad būtų maitinami augantys kaulai ir tęstųsi kremzlių kaulėjimo procesas. Kaului formuotis reikalingiausi mineralai – kalcis ir fosforas. Labai svarbu nepamiršti magnio, nes jis turi metabolinį santykį su kalciu. Magnio kiekis turi sudaryti apytikriai pusę gaunamo kalcio kiekio. Be abejo, šėrimas papildomais kaulų formavimuisi skirtais mineralais turėtų trukti visą augimo laikotarpį iki pat jo pabaigos. Varis ir cinkas taip pat yra svarbūs tinkamam judamojo aparto vystimuisi. Kalbant apie vitaminus, šiuo laikotarpiu derėtų kumeliuką šerti pakankamu kiekiu vitamino E, vitamino A (būtų geriau, jei tai būtų jo prekursorius beta karotinas) bei vitamino D. Vitaminas D yra svarbus kaulų metabolizmui ir kaulėjimui. Kad jo gautų pakankamai, kumeliukas turėtų gauti daug saulės šviesos. Jei kumeliukui tenka daug laiko praleisti arklidėse (dėl ligos ar sužeidimo), šį vitaminą derėtų patiekti dirbtinės formos, kartu su pašaru. Vitaminas E iš esmės yra svarbus tinkamam kumeliuko raumenų vystimuisi, o jo dienos norma turėtų būti apie 1000 IU. Kartu su vitaminu E reikėtų duoti seleno (1 mg per dieną).

Atjunkytų kumeliukų šėrimas
Atjunkymas kumeliukui sukelia didelį stresą. Dėl jo galimas laikinas apetito praradimas, fizinės būklės pablogėjimas ir mažesnis atsparumas parazitams ir virusinėms infekcijoms. Šiuo laikotarpiu kumeliukams reikia kokybiškos ganyklos, granuliuoto pašaro, kurio norma turi sudaryti 2,5 – 3% gyvojo kumeliuko svorio. Kumeliukai paprastai greitai susitaiko su tuo, kad kumelė jų nebemaitina ir netruks kompensuoja potencialų prarastą svorį. Tolesniu laikotarpiu kumeliukai turi būti šeriami atsižvelgiant į jų būklę. Prastesnis būklės įvertinimas (4-5 lygio), kai matomi šonkauliai, yra priimtinas. Spartų augimą lemiantis peršėrimas gali sukelti sveikatos sutrikimus.

Svarbiausias šėrimo tikslas – pateikti kumeliukui kokybiško „žalio“ pašaro. Granuliuotą pašaro dalį turėtų sudaryti avižų ar kukurūzų kruopos. Pašaras, kuriame yra per daug proteinų ir kurio energetinė vertė per didelė, žymiai padidina lenkimo deformacijų, kaulų, sąnarių ir sausgyslių ligų tikimybę. Taip pat itin svarbu ir toliau vartoti kaulams formuotis padedančius mineralus, varį, cinką, vitaminą E ir seleną.
200 kg sveriančiam kumeliukui per dieną reikia 26 g kalcio, 16 g fosforo ir atitinamo kiekio vitamino A (arba beta karotino) ir vitamino D. Vitamino E dienos norma turėtų būti 1000-1500 IU. Jei augančiam kumeliui susiformuoja piltuvėlio formos sąnariai arba pasikeičia sąnarių pozicija, būtina didinti kalcio normą. 
Kumeliukams nerekomenduojama šerti šviežios ar džiovintos liucernos. Dėl didelio proteinų ir oksalatų kiekio bei nesubalansuotos mineralų proporcijos, šeriant dideliu kiekiu liucernos gali atsirasti augimo anomalijos ir prasidėti sąnarių ligos.

Vienerių metų amžiaus kumeliuko šėrimas
12-15 mėnesių amžiaus tinkamai augantis žirgas pasiekia apie 90 % savo būsimo svorio, 95 % kaulų ilgio ir apie 70 % galutinio gyvojo svorio.
Žiemą, kai nėra ganyklų, kumeliukui reikia apie 1,25 - 1,5 kg svorio 12 – 14 % proteinų koncentrato vienam šimtui kg kūno svorio ir pakankamo kiekio kokybiško sauso pašaro. Kumeliukas taip pat turi gauti pakankamai kalcio, fosforo, magnio, mikroelementų ir vitamino E.
Norma turi būti nustatoma atsižvelgiant į kumeliuko būklę. Vienerių metų amžiaus kumeliukas per dieną turėtų priaugti apie 480 – 600 g. Prastos būklės kumeliukams papildomai prie avižų ir maltų kukurūzų gali būti duodama 1,5 kg šutintų maltų miežių.  Taip pat galima pridėti daržovių aliejaus – maždaug apie 100 ml. Aliejus (geriausiai tinka kukurūzų arba saulėgrąžų) gali būti duodamas norint pagerinti kailio kokybę ir suteikti blizgesio. Aliejumi taip pat rekomenduojama pakeist dalį avižų ypatingai judriems vienerių metų kumeliukams. Pagrindinę vienerių metų amžiaus kumeliuko dienos pašaro normos dalį  turėtų sudaryti kokybiškas „žalias“ pašaras ir kukurūzų bei avižų miltai. Dienos normoje turėtų būti apie 13% proteinų ir bent po 32 g kalcio, 23 g fosforo ir 48 g lizino.

„Mineralpony® Baby“ yra koncentruotas mineralinis, kolagenais praturtintas pašaro papildas, kurio sudėtyje yra kolageno peptidų, itin lengvai įsisavinamos formos kaulams reikalingų mineralų, mikroelementų ir vitaminų, teigiamai veikiančių kaulų metabolizmą ir padedančių formuotis tvirtiems, didelio tankio ir itin mineralizuotiems kaulams.

„Mineralpony Baby“ yra dažniausiai rekomenduojamas: 
• siekiant užtikrinti kumeliukų ir jaunų žirgų skeleto maitinimą ir tinkamą vystimąsi augimo laikotarpiu,
• norint, kad susiformuotų didesnio tankumo, tvirtumo ir atsparumo kaulinis audinys, 
• norint sumažinti išsivystančių augimo sutrikimų pavojų, 
• siekiant apsaugoti nėščių ir maitinančių kumelių judamąjį aparatą.